Feminizmas ir seksualumas

„Šiandien paskelbti save feministe reiškia pateikti save kaip atgyvenusią, piktą, bambančią, neseksualią vyrų nekentėją <…> Feminizmui būtina radikaliai atsinaujinti, kad jis galėtų vėl tapti seksualus“ – 2007-aisiais rašė žurnalas „Marie Claire“.  Tokie ir panašūs nuogastavimai girdimi iš kai kurių feminisčių lūpų, kartu su raginimais pereiti prie „post-feminizmo“.  Šiuolaikine seksualumo kultūra pernelyg nesižavinančios feministės tuo tarpu kritikuoja tokią poziciją kaip per daug neoliberalistinę, orientuotą į „pardavimą“ – o kas parduoda geriau nei seksas?

Antra vertus, feminizmo santykis su seksualumu niekada nebuvo vienareikšmiškas ar neproblematiškas. 70-ųjų / 80-ųjų „sekso karai“ padalino tuometinį feminizmo judėjimą į skirtingas stovyklas, kurios aršiai diskutavo ne tik apie kultūrinius fenomenus, tokius kaip pornografija, bet ir apie tai, pavyzdžiui, ar egzistuoja specifiškas „moteriškas seksualumas“ ir jei taip, koks jis yra.

Šiandien diskusijos verda toliau. Seksualiai-pozityvus feminizmas, akcentuojantis seksualinį moters malonumą ir laisvę, sulaukia (nors ir ne taip dažnai) kritiško atsako iš feminisčių, save vadinančių seksualiai-negatyviomis, dėl per didelio prisitaikymo prie egzistuojančios seksualumo politikos ir nepaisymo to fakto, kad ne visoms seksualumas ir seksas kelia pozityvius jausmus. „Susimetimo kultūra“ (angl. hook-up culture) ir net seksualinė revoliucija taip pat susilaukia prieštaringų vertinimų: viena vertus, moterys išsikovojo teisę į kūno nuosavybę, bet ar pats požiūris į moters kūną, kaip lengvai prieinamą resursą vyro seksualinių įgeidžių tenkinimui, išties pasikeitė?

Dar 1971-aisiais išleistas veikalas „Our Bodies, Ourselves“, pateikiantis išsamią informaciją apie moters anatomiją ir kūno procesus vis dar nėra išverstas į lietuvių kalbą, nors įvairiausių sekso „vadovėlių“ ir patarimų rinkinių  a la „kaip patenkinti savo vyrą“ rastume per akis. Tad iš tiesų atrodo verta kritiškai (ir gal net kiek ironiškai) klausti: kieno revoliucija yra seksualinė revoliucija, ir kam daugiausia naudos ji atnešė?

Seksualumo nesupaisysi, bet paisyti jo atrodo neišvengiama, ir ne tik dėl to, kad (ypač moterų) seksualumas eksploatuojamas kairėn ir dešinėn kaip komercinis ar nacionalistinis įrankis; ne tik dėl to, kad jis persmelkia viešąją politiką kaip sritis, kurią neva būtina reguliuoti įstatymiškai; ne tik dėl to, kad seksualumo istorija nuolat kinta, tapdama čia kovos lauku, čia ginklu. Kokią taktiką pasirinkti priklauso ir nuo filosofinės / politinės pozicijos, ir nuo socio-kultūrinio konteksto.

žvaigždės

Pagal: Dilgėlė

Jei reikia finansinės pagalbos, kreipkitės https://www.minipaskola.lt/

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s