Seksualumas ir homofobija

Prietarų ir diskriminacijos prieš lesbietes ir gėjus šaknys glūdi griežtoje visuomenės nuomonėje apie vyrų ir moterų vaidmenis. Tie, kurie neatitinka dominuojančių ‘būti vyru’ ar ‘būti moterimi’ įvaizdžių, sutinkami priešiškai ir su baime. Nuo mažens vaikai įspraudžiami į siaurus elgsenos rėmus, parenkant ‘tinkamus’ jų lyčiai žaidimus ir rūbus. Bet koks nukrypimas palydimas patyčiomis ir įžeidinėjimais.

Heteroseksualumo, kaip vienintelės priimtinos seksualinės išraiškos formos propagavimas (t. y. heteroseksizmas), yra tiesiogiai susijęs su platesniais lyčių santykiais mūsų visuomenėje. Šeima, paremta heteroseksualia santuoka, propaguojama ir pateikiama, kaip vienintelė vertinga visuomenės ląstelė. Kitokia seksualumo išraiška, seksas kaip malonumas ir bet koks bandymas atskirti seksualumą nuo dauginimosi suvokiami, kaip grėsmė visuomeninei santvarkai. Katalikybė visada akcentavo ‘vieną moralę’, nepalikdama vietos individo išraiškai, mažumų teisėms ar kitokiems gyvenimo būdams. Apgailėtina, tačiau šis požiūris atsispindi mūsų įstatymuose ir visuomeninių institucijų politikoje. Ypač tai ryšku švietimo ir sveikatos apsaugos įstaigose, kurių dauguma nutyli faktą, kad mūsų visuomenėje egzistuoja lesbietės ir gėjai.

Gėjai ir lesbietės ilgai buvo nematoma mažuma, veikiama paplitusių visuomenės prietarų ir įteisintos diskriminacijos. Nepaisant konstitucinių lygybės ir privatumo garantijų, homoseksualūs santykiai mūsų šalyje buvo baudžiami iki 1993 metų birželio 11 dienos. Lietuva panaikino sovietinio Baudžiamojo kodekso straipsnio dalį, numatančią laisvės atėmimą iki trejų metų už savanoriškus dviejų vyrų lytinius santykius, paskutinė iš trijų Baltijos valstybių.

Lesbietės ir gėjai dėl savo lytinės orientacijos neturi tų teisių ir laisvių, kurios garantuotos heteroseksualams. Tie, kurie atvirai atskleidžia savo seksualumą, gali sunkiai ieškoti darbo, jų pasirinkimo galimybės ribojamos. Jie gali būti išmesti iš darbo arba suvaržyti kilti karjeros laiptais kaip gydytojai, mokytojai ir teisininkai arba priskirti prie nepatikimų tarnautojų. Jie negali būti globėjais ir įvaikinti. Homoseksualiems nuomininkams gali atsakyti išnuomoti butą arba išmesti juos gatvėn. Homoseksualiems partneriams gresia smurtas, jei jie pademonstruos savo prieraišumą viešoje vietoje. Jie negali, kaip dauguma heteroseksualų, įteisinti savo bendro gyvenimo.

homofobija

Iš matymo pažįstamas V. Putinas

Vokiečių žurnalas BILD paskelbė įdomių (neišgalvotų!) faktų apie V. Putiną. Štai jie:

Pirma buvusio komunisto ir KGB bendradarbio V. Putino keistenybe laikraštis pavadino jo „nepaprastai didžius strateginius santykius su Rusijos stačiatikių bažnyčia“. Bažnyčia ir V. Putinas užtikrina vienas kito įtaką: bažnyčia – V. Putino įtaką Rusijoje ir kitose kaimyninėse stačiatikybę išpažįstančiose valstybėse, o V. Putinas garantuoja Rusijos stačiatikių bažnyčios turto ir nuosavybės neliečiamumą.

Antroji V. Putino silpnybė – jo aistra brangiems laikrodžiams. „Ilgą laiką V. Putinas atvirai demonstravo savo laikrodžius, tačiau 2012 metais opozicija, remdamasi fotografijomis, suskaičiavo, kad bendra V. Putino išskirtinių laikrodžių vertė siekia 550 tūkst. eurų, – rašoma straipsnyje. – Po to V. Putinas pradėjo dėvėti drabužius labai ilgomis rankovėmis.“

Trečiasis Rusijos prezidento įgeidis – jo turtas.

„Atrodo, kad V. Putinas turi tokias pat galimybes kaip vokiškų pasakų personažas Rumpelštilchenas, sugebėjęs šiaudus paversti auksu, – ironizuoja leidinys. – Niekaip kitaip negalima paaiškinti fakto, kaip V. Putinas, gaudamas 145 tūkst. eurų per metus oficialų atlyginimą, sugebėjo „sutaupyti“ 40 su trupučiu milijardų dolerių.“ Nepatvirtintais skaičiavimais, jam priklauso 23 rūmai, rezidencijos, vilos ir „kiti pastatų kompleksai“. Per statytinius V. Putinas valdo dar dešimtis NT objektų, įskaitant rūmus prie Juodosios jūros ir liukso klasės pastatų kompleksą Maskvoje. Be to, be 20 valstybinių jachtų, V. Putinas turi didelę nuosavą jachtą, kuri registruota V. Putinui artimo žaliavų ir telekomunikacijų sektoriaus valdytojo vardu.

O valgio Rusijos prezidentas nesureikšmina. Jis mėgsta tradicinę rusišką virtuvę – barščius, blynus ir koldūnus, rašoma straipsnyje.

V. Putinas nepakenčia pūkų ir dulkių ant savo drabužių, pabrėžė „Bild“. Net labai svarbių priėmimų metu V. Putinas gali nuimti pūkus arba plaukus nuo savo pašnekovo. Rusijos lyderis savo aplinkos žmonėms kelia labai didelius reikalavimus – tikslumo, spindesio, švaros, jokios trijų dienų barzdos vyrams ir tvarkingų šukuosenų.

Putinas