Bendravimo ypatumai: aidas ir ryšio ilgesys

Bendravimo ypatumai, aidas, ryšys

Bendravimo ypatumai atsiskleidžia įvairiausiomis formomis. Štai ką man papasakojo Jokūbas. Prisimenu, kaip vaikystėje atradau aidą. Tai buvo pirmas kartas, kai tėvas nusivežė mane į kalnus. Mums praėjus uolą, jis pašaukė atsilikusį šunį. Nespėjus jam baigti, akmenys tiksliai atkartojo jo šūksnį. Tai buvo stulbinamas atradimas. Aš pabandžiau pats pašūkauti, ir aidas kaskart ištikimai atkartodavo mano balsą. Tarsi kalnai būtų turėję slaptą klausą ir balsą. Įprastinė jų ramybė ir tyla staiga pratrūko tiksliai mėgdžiotu žmogaus balsu rodydama, kad tylos gelmėje slypi atliepianti širdis; akmuo atsiliepia simetrišku garsu. Savo balso aido girdėjimas atokiame kalnų krašte atrodo užuomina, kad esame ne vieni, kad tarp mūsų ir šios vietos žemėje esama sąryšio. Tarsi aido simetriškumą nutviekstų nematomo ryšio rato spindulys. Ryšio ilgesys yra mūsų prigimties esmė. Atskirti nuo kitų mes nykstame ir gilinamės tik į save. Dažniausiai ryšiui neteikiame reikšmės; kai jis yra, laikome jį savaime suprantamu. Tik pajutę, kad mus atskiria ar nepriima, jaučiamės įskaudinti. Kai tampame izoliuoti, mums lengva pakenkti; mūsų mąstymas netenka lankstumo ir įgimto geranoriškumo. Mus gali pažeisti baimė ir negatyvumas. O ryšio jausmas teikia šilumą, supratimą ir globą. Tikrąjį ryšį rodo senosios ir amžinosios žmogaus gyvenimo vertybės — tiesa, vienybė, gerumas, teisingumas, grožis ir meilė. Štai kokie bendravimo ypatumai ateina į galvą, kai pabendrauji su aidu.