Vienatvė ir vienišumas

Vienatvė ir vienišumas

Mūsų ryšio alkis yra noras įveikti prarają, kuri egzistuoja tarp atskyrimo ir artumo. Nuotolis pažadina ilgesį; artumas — tai ryšys. vienatvė ir vienišumas netinka žmogui. Kiekvienas trokšta artumo ir svajoja apie savo lizdą, kuriame bus apkabintas, matomas ir mylimas. Kiekvieno mūsų viduje kažkas šaukiasi ryšio. vienatvė ir vienišumas kuria įtampą ir nusivylimą gyvenimu. Galime turėti viską, ką pasaulis gali pasiūlyti — visuomeninę padėtį, pasiekimus ir turtą, — tačiau, kai nėra tikrojo ryšio, gyvenimas atrodo tuščias ir beprasmis. Kaip medis, kuris giliai įleidžia į molį šaknis, taip kiekvienas iš mūsų nori turėti stiprų ryšį, kad galėtų atlaikyti audras ir tiestis į šviesą. Kaip vandenyno bangos vis grįžta į krantą, taip ryšio jausmas mus išlaisvina ir leidžia visiškai atsiduoti netekties ir ilgesio ritmui. vienatvė ir vienišumas žlugdo. Ryšys, kaip ir nuoširdžios draugystės ratas, saugo mus nuo gyvenimo vienatvės. Dar daugiau, ryšys yra ir tie išoriniai saitai, kurie neleidžia mums nugarmėti į mumyse esančią bedugnę. Nors retai susimąstome apie mus supančią begalybę, tokia begalybė gali būti grėsminga; jos akivaizdoje jaučiamės mažyčiai, nereikšmingi ir pažeidžiami.